biedninkas

×biẽdninkas (-nykas), -ė smob. (1), biedniñkas (2) neturtingas žmogus, vargšas: Anas biẽdnykas, nebagotas Švnč. Numirė jauna biẽdnykė Ad. Biednỹko žentas Lp. O ansai biednykas ėmė užmokėjimą savo MP80. Patys biedninkė̃liai čia gyvena J.